Dirvinis vieversys (alauda arvensis) – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu. Vieversys vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau - pavasaris bus ankstyvas.

      Tai vienas dažniausių paukščių Lietuvoje mėgastantis atvirą kraštovaizdį. Dirvinis vieversys - truputį didesnis už naminį žvirblį. Viršus pilkai rudas, dėmėtas. Apatinė kūno dalis - balsva su tamsiai dėmėta krūtine. Kuodelis išryškėja tik veisimosi metu. Sparno užpakalinis kraštas mažųjų plasnojamųjų plunksnų srityje - balsvas. Patinas dydžiu ir apdaru panašus į patelę. Sezoniniai apdaro skirtumai nedideli. Jaunikliai paukščiai panašūs į suaugusius. Skiriasi tik tuo, kad visai neturi kuoduko ir jų apdaras dėmėtesnis.

      Lietuvoje dar peri kuoduotasis vieversys (galerida cristata) - Lietuvoje reta, mėgstanri dykvietės, atvirą ar pusiau atvirą, iš dalies urbanizuotą kraštovaizdį, rūšis; raguotasis vieversys (Eremophila alpestris) - per Lietuvą praskrendantis (perintis šiaurinėje tundroje) dažniau matomas atviruose plačiuose laukuose, negausus ir lygutė arba miškinis vieversys (Lullula arborea) - Lietuvoje įprastas, mėgstantis sausus pušynus ir mišrius miškus, ypač aikštes, plynas kirtavietes, elektros trasas ir kitokias atviras vietas..

      Į dirvinį vieversį panašiausia lygutė. Tačiau skiriasi jų buveinės (miškas ir atviri laukai). Nuo panašios lygutės skiriasi ilgesne uodega, sparnų priekiniame krašte plaštakos srityje nėra baltų dėmelių (jos matomos lygutei tupint), baltais uodegos kraštais, baltais sparnų kraštais mažųjų plasnojamųjų plunksnų srityje, siauresniais sparnais, pilkais sparnų viršutinių dengiamųjų plunksnų kraštais didžiųjų plasnojamųjų plunksnų srityje (lygutės kraštai balsvi).

 

      Džiaukimės artėjančiu pavasariu kartu su vyturiais!