Nuo 2010 m. kovo 1 d. įsigaliojo naujos Miško kirtimų taisyklės. Jas 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ patvirtino LR aplinkos ministras. Naujosios taisyklės pakeitė anksčiau galiojusias Pagrindinių miško kirtimų ir Ugdymo kirtimų taisykles, kai kurios nuostatos perkeltos iš Sanitarinės miško apsaugos taisyklių. Naujosios taisyklės privalomos visiems miško savininkams, valdytojams ir naudotojams.
Naujos Miško kirtimų taisyklės kurtos beveik trejus metus. Apie du trečdalius šio laiko užėmė derinimo su įvairiomis institucijomis procesas. Taisyklių projektą parengė Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos miškų instituto mokslininkai, o jų rengime dalyvavo Aplinkos ministerijos Miškų departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Generalinė miškų urėdija, Miškotvarkos tarnyba, Miškotvarkos institutas, privačių miškų savininkų asociacijos, Girininkų bendrijos taryba, nevyriausybinės organizacijos: Judėjimas už gamtą, Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos ornitologų draugija, Profsąjungų federacija ir kt.
Kuriant naujas miško kirtimų taisykles siekta, kad jos būtų labiau suprantamesnės ir neturinčiam miškininko išsilavinimo žmogui, stengtasi atsisakyti rekomendacinio pobūdžio nuostatų. Bene didžiausiu diskusijų objektu derinant naujas taisykles buvo biologinės įvairovės išsaugojimo įteisinimo aspektai. Viena iš šio aspekto naujovių – aiškiai apibrėžta paliekamų biologinės įvairovės medžių kirtavietėse nuostata: didesnėse kaip 1 ha plynųjų ar atvejinių (neplynųjų) pagrindinių miško kirtimų biržėse palikti ne mažiau kaip 7 gyvus medžius 1 ha (iš kurių ne mažiau kaip 3 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 3 negyvus medžius 1 ha storesnio kaip 20 cm skersmens (jeigu tokių medžių nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių). Plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų 0,5–1 ha dydžio biržėse palikti ne mažiau kaip 3 gyvus medžius (iš kurių ne mažiau kaip 2 būtų senesni arba storesni medžiai negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 2 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens medžius (jeigu tokių medžių nėra – stuobrius). biologinei įvairovei svarbūs medžiai kirtavietėse paliekami suirti.
Konkrečiai reglamentuotas miško kirtimų vykdymo laikas: antrai miškų grupei priskirtuose miškuose, saugomų teritorijų trečios grupės miškuose, nacionalinių parkų miškuose pagrindiniai miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiami nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitas miško kirtimų laikas. Jaunuolynų ugdymo kirtimai miškuose, priskirtuose IV grupės miškams, draudžiami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., retinimai ir einamieji kirtimai bei medienos ištraukimas iš jų draudžiamas nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d. Saugomų teritorijų miškuose, priskirtuose II ir III miškų grupėms, nacionalinių parkų miškuose ugdomieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiami nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatytas kitas miško kirtimų laikas.
Pagrindiniai miško kirtimai aplink retųjų paukščių lizdavietes draudžiami vadovaujantis Taisyklių 1 priede nustatytais reikalavimais:
| Spindulys nuo lizdavietės, m | Saugomos lizdavietės |
| 200 | Kilniojo ir jūrinio erelių, erelio žuvininko, juodojo gandro, didžiojo apuoko |
| 150 | Gyvatėdžio, didžiojo erelio rėksnio, sakalo keleivio, žalvarnio |
| 100 | Juodojo ir rudojo peslio, vapsvaėdžio, vištvanagio, uralinės pelėdos, mažojo erelio rėksnio |
| 50 | Startsakalio, pelėsakalio, sketsakalio, lututės |
Nustatytoje zonoje visi kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. (aplink jūrinių erelių lizdavietes – nuo vasario 1 d.) iki rugsėjo 1 d., išskyrus žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus ir visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus, vykdomus pagal Taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.
Kurtinių tuokvietėse draudžiami pagrindiniai miško kirtimai. Kurtinių tuokviečių apsaugos zonose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių plotas turi būti ne didesnis kaip 2 ha, jose būtina palikti pavienius stambius, šakotus medžius (ne mažiau kaip 10 tokių medžių 1 ha). Kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. draudžiami visi miško kirtimai ir medienos ištraukimas, išskyrus žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus ir visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus, vykdomus pagal Taisyklių X skyriaus ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.
Atliktas atvejinis (neplynas) kirtimas Rokiškio girininkijos Apūniškio miške: