Naujiems miškams veisti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje pagal priemones ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" ir ,,Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" Lietuvai septyneriems metams skirta 361 mln. Lt paramos. 2008 m. pateiktos 555, 2009 m. - 571 paraiška, 2010 m. – tik 121 paraiška. Iš pateiktų 1247 paraiškų parama miškui veisti pasinaudojo ar artimiausiu metu numato pasinaudoti tik 912 fiziniai ir juridiniai asmenys, skirtos paramos bendra vertė - 61,7 mln. Lt ir tai sudaro tik 17,1 proc. visos galimos pagal abi priemones. Už jau įveistą mišką išmokėta tik 33,5 mln. Lt. (9,3 proc.). Panašios tendencijos ir Rokiškio rajone. Nuo 2005 metų paramai gauti įveisiant naujus miškus privačiose žemėse Rokiškio rajone iki šiol parengti 142 miško želdinimo projektai 645 ha plotui (vidutiniškai po 129 ha kasmet). Visiškas naujų miškų veisimo štilis 2010 metų pavasarį – tik 11 projektų 27 ha plotui.

Kodėl šalies miškų ir žemių savininkai neskuba arba kas jiems trukdo sparčiau pasinaudoti šia parama? Su kokiomis problemomis susiduria miškus įveisę asmenys bei šių miškų priežiūrą atliekantys RAAD pareigūnai ir Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistai? Į šiuos klausimus atsakymų ieškoti š.m. gegužės 28 d. VĮ Rokiškio miškų urėdijos ir Rokiškio aplinkos apsaugos agentūros organizuotą seminarą rinkosi Aplinkos ministerijos Miškų departamento atstovai – miškininkystės skyriaus vyr. Specialistė Zita Bitvinskaitė ir privačių miškų skyriaus vyr. Specialistas Donatas Vaikasas, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Marius Ivanauskas, Nacionalinės mokėjimų agentūros vyr. specialistas Donatas Kačinas, Panevėžio RAAD Miškų kontrolės skyriaus pareigūnai, miško įveisimo projektų rengėjai, privačių žemių savininkai, Rokiškio ir aplinkinių rajonų aplinkosaugininkai bei miškininkai. Seminaro esmė – ieškoti sprendimų ne už stalo, o lankantis konkrečiuose objektuose miške.

Ne atsitiktinai seminaro pirmuoju objektu pasirinktas „Europos miškas“ – 2003 metais VĮ Rokiškio miškų urėdijos Sėlynės girininkijos Alsetos kaime įveisti 50 ha pušynai-beržynai-eglynai. Tuomet (iki Lietuvos kaimo plėtros programos 2007-2013 metams) į išmokas už miško įveisimą žemės ūkio paskirties žemėse galėjo pretenduoti tik privačių žemių savininkai. Tačiau ir negaudamos Europos Sąjungos paramos, valstybės įmonės miškų urėdijos įsijungė į LR Vyriausybės patvirtintą Lietuvos miškingumo didinimo programą. Rokiškio miškų urėdija savo lėšomis pasodino virš 600 ha naujų miškų – tai vieni didžiausių tokių plotų šalyje. Miškininkai puikiai žino, kad iš pirmo žvilgsnio gražiai suartuose, nekelmuotuose, žemuogėmis kvepiančiuose laukuose pasodinti medelius tikintis iš jų išauginti mišką – tai tik didelių darbų pradžia. „Šiandien sunku ir įsivaizduoti, kiek pinigų, žmonių prakaito ir kantrybės čia palikta pildant, šalinant žolinę augmeniją ir saugant nuo žvėrių, kol užaugintas septynerių metų, žmogų ūgiu jau lenkiantis būsimas miškas“, - sako savo kailiu tai patyręs Sėlynės girininkas Gintaras Čypas.

Neturėdami pakankamai savo lėšų pradiniams miško įveisimo darbams, nemaža dalis savininkų miško sodinimo ir priežiūros darbus patikėjo įvairioms įmonėms, kooperatyvams. Deja, kai kurie šių miškų savininkai, aklai pasitikėję rangovais, šiandien atsidūrė gana keblioje situacijoje. Želdinių priežiūrą atliekantiems kontrolieriams nustačius neprižiūrėtų, per mažo išlikusio medelių kiekio ar kitų projekto neįvykdymo atvejų, mažina išmokas ar net įpareigoja grąžinti gautąsias. O kai kurių darbus vykdžiusių firmų jau nebėra – bankrutavusios arba darbų atlikimo sutartys surašytos ne savininko naudai.

„Nepatarčiau aklai pasitikėti pasamdytais rangovais atlikti miško želdinimo darbus. Būtina patiems domėtis teisės aktų reikalavimais atliekamų darbų kokybei, miško sodmenims, dalyvauti darbus atliekant ir juos priimant, konsultuotis su specialistais, aklai nepasirašinėti ant įvairių dokumentų ar pažymų, neįsitikinus jų teisingumu. Už želdinių ar žėlinių kokybę ir paramos panaudojimą atsakingas tik miško savininkas. Pastaruoju metu ypač padaugėjo skundų dėl nekokybiškai atliktų darbų, už kuriuos parama jau gauta ir panaudota, bet miško nėra. Kaip žmogui padėti, kai jis pasirašė ant visų dokumentų, be to, padėti gali tik teismas ir tai ne visada – susirinkusiems patarė Aplinkos ministerijos specialistė Zita Bitvinskaitė. – Daugelis susigundo gana nemažomis išmokomis už įveistus ąžuolo želdinius. Norėdami sutaupyti, juos veisia net gilėmis. Patariu gerai apsvarstyti tokį sprendimą. Iš savo patirties galiu teigti, kad ąžuolo želdiniai geriausiai pavyksta juos sodinant stambiais sodmenimis. Be to, norint juos išauginti, būtina jų priežiūrai ir apsaugai skirti nemažai pastangų, lėšų ir laiko, ypač auginant žemėje, kurioje miško nebuvo, todėl nepatarčiau veisti tik grynus ąžuolo želdinius ir dar sėjimu. Tai gana didelė rizika, o jai nepavykus, vėliau teks turėti nemažai nuostolių.“

Seminaro metu akcentuota, kad būtina atsakingiau rengti Miško želdinimo ir žėlimo projektus, o juos tvirtinantiems - atidžiau vertinti. Nuo projektavimo kokybės, projektuotos želdinių rūšinės sudėties ir rūšių išsidėstymo, apsaugos ir priežiūros priemonių labai priklauso būsimų želdinių ar žėlinių kokybė. Pasitaiko atvejų, kai, susigundžius didelėmis ES paramos išmokomis, projektuojamos nepatikimos ar miškininkystės požiūriu neteisingos priemonės, kurios neužtikrins būsimo miško kokybės. Panašiai atsitiko ir Juodupės sen. gyventojui A.S. Miško įveisimo projekte neteisingai nustačius dirvožemio tipą ir neteisingai suprojektavus želdinių rūšinę sudėtį, o dar periodiškai plotą užtvindant bebrams, po dviejų metų želdiniai žuvo. Nacionalinė mokėjimų agentūra už žuvusius želdinius reikalauja grąžinti išmokėtą keliasdešimttūkstantinę sumą. O pinigų nėra – jie sumokėti darbus vykdžiusiam rangovui.