Centrinėje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, daliai miškuose gyvenančių organizmų rūšių gresia pavojus išnykti,  nes nyksta joms reikalingos gyvenamosios vietos: seni ir džiūstantys įvairių rūšių medžiai, įvairaus stambumo, amžiaus, apšviestumo, skirtingų rūšių medžių medienos liekanos (stovintys nudžiūvę medžiai, virtuoliai, stuobriai ir kt.) ir pan.

      Miško pramonės produktai ir miško gėrybės turi ypatingai didelę socialinę ir ekonominę reikšmę Lietuvai. Pastaraisiais metais miškų sektoriaus reikšmė nuolat augo, o jo įnašas kasmet siekė 2,6–3 % Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Lietuvos miškų valdymo institucijos prisiėmė vykdyti įsipareigojimus, kurie suformuluoti Helsinkio proceso dokumentuose, Europos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės strategijoje, ES Buvenių direktyvoje, Natura 2000 saugomų teritorijų tinklo kūrimo dokumentuose, 21-ojo amžiaus darbotvarkėje Baltijos jūros regionui, kituose tarptautiniuose teisės aktuose.  Biologinės įvairovės palaikymas ir didinimas yra svarbi subalansuoto miškų ūkio plėtros Lietuvoje dalis.

     

      Suprasdami miško reikšmę ne tik kaip gamtinių išteklių poreikio žmonijai tenkinimo šaltinį, bet ir tuo pačiu biologinės įvairovės ir miško ekosistemų išsaugojimo svarbą, nepamirštant miško ekonominės ir socialinių funkcijų, 2002 m. birželio 17 d. VĮ Rokiškio miškų urėdijos miškų urėdo įsakymu Nr. 20 "Dėl FSC miškų sertifikavimo sistemos principų ir kriterijų laikymosi", VĮ Rokiškio miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės miškų tvarkymą ir jų išteklių naudojimą organizuojame ir vykdome laikydamiesi tarptautinės Miškų valdymo tarybos (FSC) miškų sertifikavimo sistemos principų ir kriterijų. Kad šių sąlygų laikomasi patvirtino ir 2004 metais VĮ Rokiškio miškų urėdijos miškų sertifikavimą atlikusi Danijos kompanija NEPCon: VĮ Rokiškio miškų urėdijai suteiktas FSC sertifikatas (sertifikato registracijos kodas - SW-FM/COC-001426).

 

      VĮ Rokiškio miškų urėdijos miškai išsiskiria ir saugomų teritorijų įvairove (Sartų regioninis parkas, įvairūs draustiniai, kertinės miško buveinės, Natura 2000 ir Europos Bendrijos svarbos Buveinių apsaugai svarbios teritorijos) bei visuose miškuose, formuojant produktyvius medynus, išsaugota gana didele miškų biologine įvairove. Tai ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti bei Europos Bendrijos svarbos augalai (Statusis atgiris - Huperzia selago (L.) Bernh. ex Schrank et Martius; Meškinis česnakas - Allium ursinum L.; Baltijinė gegūnė - Dactylorhiza longifolia (Neuman) Aver.; Dvilapis purvuolis - Liparis loeselii (L.) Rich.; Mėlynasis palemonas - Polemonium caeruleum L.), samanos (Plunksninė pliusnė - Neckera pennata Hedw.; Melsvoji balzganė Leucobryum glaucum; Tridantė bazanija - Bazzania trilobata (L.) Gray; Pūkuotoji apuokė - Trichocolea tomentella (Ehrh.) Dumort.), kerpės (Plačioji platužė - Lobaria pulmonaria (L.) Hoffm.), grybai (Skaisčioji raudonpintė - Pycnoporellus fulgens (Fr.) Donk; Geastrum (žvaigždinas) genties grybai), paukščiai (Juodasis gandras - Ciconia nigra L.; Jūrinis erelis - Haliaeetus albicilla L.; Mažasis erelis rėksnys - Aquila pomarina C. L. Brehm), žvėrys (Lūšis - Lynx lynx L.).