| Atkurdami bei įveisdami naujus miškus, prižiūrėdami augančius, Rokiškio miškų urėdijos miškininkai vadovaujasi Europos kriterijų sistema, saugo ir gerina miško resursus, miško ekosistemų gyvybingumą ir bioįvairovę, didina miškų produktyvumą, apsauginį jų vaidmenį bei socialines ir ekonomines funkcijas. | Gražųjį Rokiškio kraštą dar labiau dabindami žaliuoju rūbu, ne tik atkuriame, bet ir naujai sodiname mišką žemės ūkiui netinkamuose plotuose. Urėdijai miškams įveisti perduota virš 600 ha tokių žemių. Per paskutiniuosius šešis metus atkūrėme ir įveisėme vidutiniškai po 234 ha miško kasmet: 2002 metais – 146 ha, 2003 metais – 213 ha, 2004 metais - 233 ha, 2005 metais - 324 ha, 2006 metais - 221 ha, 2007 metais - 269 ha. 2008 metais suprojektuota atkurti ir įveisti 117 ha miškų. Sodmenys miškams atkurti ir įveisti užauginami valstybiniame Rokiškio miškų urėdijos miško medelyne, įsikūrusiame Miegonių kaime. Tai vienas didžiausių šalyje miško medelynas, užimantis 81 ha plotą. Sodmenimis jis aprūpina ne tik Rokiškio miškų urėdijos miško želdintojus, bet ir privačių miškų savininkus, nemažai parduoda kitoms urėdijoms. |  | |  | Kokybiškiems sodinukams išauginti reikia aukštų reprodukcinių savybių sėklų. Rokiškio miškų urėdijoje yra gera sėklinė bazė: paprastųjų pušų sėklas brandina du genetiniai draustiniai (bendras jų plotas 48,9 hektaro), 6,5 ha ploto sėklinis medynas bei 8 ha ploto sėklinė plantacija. 3,2 hektarų plote giles brandina paprastųjų ąžuolų sėklinis medynas, juodalksnių sėklas renkame iš 1,3 ha ploto, karpotųjų beržų – iš 13,2 ha ploto, o paprastųjų eglių - iš trijų 7,1 hektarų plotą užimančių sėklinių medynų. Kokybiškų sėklų darlių duoda 13,4 hektarų ploto paprastųjų eglių sėklinė plantacija, o 2006 metais 2,1 ha plote įveista ir juodalksnio sėklinė plantacija. Be paprastųjų pušų genetinių draustinių, urėdijoje išskirti mažalapių liepų (2,8 ha) ir drebulių (2,2 ha ) genetiniai draustiniai. Miškuose parinkti 4 juodalksnių, 4 eglių ir 4 drebulių pliusiniai medžiai. | Apsaugai nuo žvėrių kasmet po keliasdešimt hektarų miško želdinių aptveriama tvoromis, apdorojama repelentais. Vyresni eglynai labiausiai nukenčia nuo kinivarpų. Todėl kirsdami spygliuočių medieną ne žiemos periodu, skubame ją išvežti iš miško arba nužieviname, kol po nukirstų medžių žieve nepradėjo savo dauginimosi ciklo šie vabzdžiai. Pavasarį, atšilus orams ir pradėjus skraidyti žievėgraužiams, pradedame eglynų žvalgymą, iškodami kinivarpų masinio dauginimosi židinių. Radę pažeistus medžius, skubame juos iškirsti ir išvežti iš miško, kad kinivarpos neplistų į gretimus medynus. Kasmet sanitariniai kirtimai vykdomi 300-400 hektarų plote. | Miškus tenka saugoti ir nuo nesąžiningų žmonių. Su policija ir aplinkos apsaugos agentūrų darbuotojais organizuojami reidai, ypač tuo metu, kai pradedama deginti pernykštė žolė. Kai po miškus pasklinda poilsiaujantys bei miško gėrybes renkantys žmonės, miškininkai, stengdamiesi sumažinti miško gaisrų kilimo pavojų bei miškų šiukšlinimą, aiškina visuomenei elgesio miškuose taisykles, kabina plakatus, informuoja apie gręsiančią administracinę atsakomybę. Nesažiningiausiems miškų lankytojams tenka skirti administracines baudas. Miškų apsauga rūpinasi urėdijos specialistai, 7 girininkai ir jų pavaduotojai bei 12 eigulių. |  | |
