Ėjo jinai per Lietuvą ir sakė žmonėms: "Iškirsite miškus - nebeliks Lietuvos." Taip senovėje saugoti girias bandė miško deivė Medeina. „Miškas kiekvienam turėtų būti kūno ir dvasios atgaiva. Bet šiandieninis dalies visuomenės požiūris į mišką yra visai ne toks, koks turėtų būti“, - sako Rokiškio miškų urėdas Rimantas Kapušinskas. Interviu su urėdu  apie miškosaugos problemas ir kovos būdus su miškų šiukšlintojais.
      - Kai nuvažiuoji į prišiukšlintą mišką, apima jausmas, lyg būtum ligoninės priimamajame: sužeisti medžiai, aplaužytos pavėsinės, supjaustyti ir apdeginti stalai, suolai, krūvos šiukšlių. Gamtos ligos priežastis - žmonės. Kaip šią bacilą išgydyti?

      - Kiekvienas, atėjęs į mišką, tikisi akis paganyti po uogomis raustančius šilus, pasigrožėti sutvarkytomis poilsiavietėmis... Deja, dažnai išvystamas ne gamtos turtais  spalvotas miškas:  būnam priversti „mėgautis“ nosį riečiančiu kvapu, kurį skleidžia ne miškas, o krūvos atliekų. Norisi tikėti, kad keliaudami po svečias šalis ir matydami, kaip kiti gerbia savo gamtą, gal ir mes pagaliau pamilsime nepakartojamo grožio aplinką ir miškus.

"Gimtasis Rokiškis", 2010 m. sausio 30 d., A.Minkevičienė